te

2 tè (dial.) prt. žr. 2 ten 1: Kokis tè lietus (labai menkas)! Dg. Kas tè tau pirks batus (vyžomis avėjo) Rud. Vyriškas, ką jis te virs DrskŽ. Kiek te reikia vienai karvei šieno Aps. Iš kur tè drūtė rūgštėlių prisrėbus Klt. Kas tè kvaraba pasdarė, kad vištos lieja (deda kiaušinius be lukštų) Švnč. Nei tè šias, nei tè tas Dglš. Kiek tè manę buvo Dglš. Ko tè lakstai palei laukais? Km. Ką tè padėsi priemenėlėj, kad led apsisuki Dbk. Kiek tè bus sunkumo, kai jy tè tau ieškos Kp. Ai, nupirkau tokią grytelę, tegul jie tè pešas Slm. O kiekgi tè gali duot: kiauro maišo nepripilsi – išbyrės Sb. Ką tè jam toks maišas! – užsimeta ant pečių ir eina Ėr. Ko tè sušalsi, da ne teip šalta baisiai Pš. Kiek tu tè ilgai gyvensi, ka teip dirbi? Jnšk. Ką tè dirbi, eik gult! Kri. Kur jis tę buvęs pas savo tetą LKT222(Jon). Kaip tè jie nesupranta, kad reikia daryt roda? Kvr. Pergulėk pas mumį, ką tè plūksies Slm. Pric drapanų kokių tè išdavimo dirba Ps.

◊ ×ką̃ tè biẽsą sakoma nepiktai keikiantis: Ką̃ tè biẽsą kaip kartus [alus], kas jį galia ir gert! Svn. ×ką̃ tè biẽso kam, ko, kuriam tikslui, kuriam galui: Sulinkę par pakinklius (seni) – ką̃ tè biẽso tokiuos patigrapuot?! Mžš. Ką̃ tè biẽso lindai?! Mžš.

labaĩ tè (kam) nerūpi, nesvarbu: Ė ką gi aš padarysiu? Labaĩ tè man! Km.